Šuo#4 Kodėl Jums nereikia šuns

Arba jeigu galite neturėti šuns, geriau neturėkite.

Ar aš pati žinodama, ką dabar žinau nepirkčiau šuns? Tikriausiai pirkčiau. Nelabai įsivaizduoju savo dienos be bent vieno pasivaikščiojimo ir be uodegos namuose. Bet pasidalinsiu keletu minčių, kurios tikiuosi, padės kam nors palinkti į vieną ar kitą pusę.

Visų pirma šuo brangiai kainuoja. Esu įsitikinusi, kad augintinį reikia pirkti tik su dokumentais. Tokio šuniuko kaina yra tikrai nemaža. Na, tarkim labradoro kaina yra apie ar virš 1000lt. Žinoma, galima tartis su veislynais, ieškoti ne parodinių šuniukų, kurie yra visiškai sveiki, bet dėl tam tikrų defektų (sąkandis, spalva, kiaušiniai) yra netinkami dalyvauti parodose ir tęsti giminę. Tokie mazgiai paprastai kainuoja šiek tiek pigiau. Dar yra galimybė naršyti internetus skersai išilgai ir ieškoti dovanojamų/parduodamų kilmingų šunų, kurių šeimininkai dėl tam tikrų priežasčių augintinio atsisako. Bet paprastai būna taip, kad šuns noriu dabar ir čia. Toks požiūris yra brangus.

Taigi, pradinė investicija jau nemaža. Parsivežus šuniuką į namus, jam reikės visko, guolio, žaislų, vandens ir maistelio bliūdelių ir žinoma pačio maistelio. Pilnavertis (o juk kitokio ir nepirksit, nes šunį auginsit atsakingai) ėdalas kainuoja brangiai. Šiuo metu savo šunį šeriu maisteliu, kurio 13kg kainuoja apie 200Lt. Maišo užtenka gal šiek tiek daugiau nei mėnesiui. Be abejo, yra ir kitų variantų. Galima pirkti pigesnį ėdalą, galima šunį šerti mėsa, bet vargu ar prasisuksit su 100lt/mėn. Dar pridėkim visokius kramtalus, graužalus… O jeigu nusipirksit alergišką šuniuką, o gali būti ir taip, tai išlaidos maisteliui dar labiau padidės.

Šuo nupirktas, pamaitintas. Kaip tik laikas pasirūpinti augintinio sveikata. Veterinarai kainuoja brangiai, o be jų čia jau niekaip. Netgi jeigu šuo sveikas, reikės pasirūpinti skiepais, preparatais nuo erkių (šitas punktas yra labai labai svarbus!!), bei planiniais apsilankymais. O juk šunys ne visi sveiki būna. Nors perkant šunį su dokumentais, tikimybė, kad jis turės bėdų su sveikata, ženkliai priartėja prie nulio, tačiau tai dar nereiškia, kad jos nėra. Šuo gali tarkim leteną persipjauti, ne vietoj padėtą kokį nors daiktą sulapnoti, įsivelti į santykių aiškinimąsi su kitais šunimis. O tada operacijos, rentgenai ir t.t. Veterinarai tikrai kainuoja ne vieną šimtą, kai pagalvoji. Beje, grįžkim dar prie erkių. Jūs juk suprantate, kad Jums reikės pasiskiepinti nuo erkinio encefalito? Kiek žinau tokia paslauga irgi nemenkai atsieina. O jeigu šeimoje kokie penki žmonės? Klausiat kam to reikia? Aš esu įsitikinusi, kad šuo kartas nuo karto parsineš kokią erkę namo. Netgi tuo atveju jeigu bus nupurkštas ar sulašintas nuo parazitų. Kaip žinia erkės nesisiurbia iš karto. Vaikštinėja, ropoja kailiu, nukrenta ant kilimo, ropoja ropoja, susiranda Jus ir bac!

Šuo kainuoja brangiai dar ir dėl to, kad jie paprastai linkę paskanauti vienu ar kitu ne vietoj padėtu daiktu. Ar tai būtų mobilaus pakrovėjas, ar naujai nusipirkti batai užkažkiektenpinigų. Jie neprincipingi. O ypač tada, kai keičiasi dantys. Nemnemnem. Jiems viskas skanu. Aišku galima sakyt „O aš visus daiktus paslėpsiu“. Prašom į sveikatą, slėpkit plintusus, durų staktas, tinklo laidus, tapetus, stalo kojas ir t.t. Niekada negali žinot kuri namų vieta Jūsų augintiniui pasirodys skaniausia. Neneigsiu neneigsiu, yra tokių šunų, kurie nieko negraužia, bet, kaip jau sakiau – niekada negali žinot.

Taigi, pinigų reikalą šiek tiek jau aptarėm. Dabar pakalbėkim apie laiką. Mažas šuniukas reikalaus tikrai daug dėmesio. Kai pagalvoju, tai gal net protingiausia pasiimti pora savaičių atostogų, kai pupį namo parsiveži :// Pradžioje jie daug miega, bet kai nemiega nori žaisti, bendrauti arba graužti. Taip pat sysioti ir kakoti. Jeigu namuose turit kilimų, tai reiks nuolat daboti, kad Jūsų mažylis reikalų ant kilimų neatlikinėtų. O jeigu nors vieną karta systels, tai spėkit, kur kitą kartą bėgs reikalo atlikt? Prie viso to, pridėkit auklėjimą. Šuniukas namų taisyklių nežino, žmonių kalbos nesupranta, tad išaiškinimas, kad va lovos užtiesalo tampyt visai negalima, gali užtrukti ne vieną dieną. Ir taip su kiekvienu „negalima“. Netgi išmokęs pamokas jis kartas nuo karto vis pasitikrins ar taisyklės kartais nepasikeitė.

Po kurio laiko šuniuką reikės vesti į dresūra. Nedėjau šio punkto prie pinigų, nes dresuoti galima ir patiems. Tačiau bet kuriuo atveju, tai atima labai daug laiko. O jeigu norit, kad šuo Jūsų besąlygiškai klausytų, tai tą laiką dar padauginkit iš dviejų ar trijų. Po velnių, netgi tokio paprasto dalyko, kaip kad medžio apėjimas iš tam tikros pusės, reikės mokyti. Nevaikščiosit gi Jūs aplink kiekvieną medį, paskui šunį.

Rytiniai ir vakariniai pasivaikščiojimai yra privalomi. Ir tai įsipareigojimas kokiems dešimčiai metų į priekį. Tai reiškia, kad kiekvieną rytą ir vakarą, nesvarbu koks už lango oras, kaip Jūs pats jaučiatės, pagirios ar temperatūra privalėsit eiti laukan. Kad šuo jaustųsi pakankamai išsivaikščiojęs ir išsituštinęs reikalingas minimum 45min. pasivaikščiojimas. Daugelis galvoja, kad va, štai turiu kiemą, paleisiu šunį, pasilakstys ir to užteks. Nė pro kur to neužteks. Vis tiek reikės kelt savo tingų užpakalį nuo sofos, imt į rankas pavadį ir pirmyn į kokį mišką, pievą ar parką. Šuniui reikia ne tik meilės, bendravimo, pamokų, bet ir pasivaikščiojimų.

Kartais būna, kad šuns turėjimą prilygina vaiko auginimui. Gal panašumų šiek tiek ir yra, bet laikant šunį išlenda daugiau minusų, nei kad su vaiku. Pavyzdžiui su vaiku nėra problemų nueiti į parduotuvę, išeiti į parką, užsukti į kavinę, apsilankyti muziejuje ir dar daug daug kur. Šuns, deja, ten nenusivesi. Ir einant kultūrintis ar linksmintis į miestą turėsit savo augintinį palikti namuose. Tas pats ir su atostogom. Jeigu vasarą ir taip sunku kokioje nors Palangoje susirasti nuomojamą vietą, tai padaryti tai su augintiniu iš viso beveik neįmanoma. Beje, ir į tuos pačius paplūdimius su šuniu Jūsų niekas neįleis. Turėsit ieškoti nuošalesnės vietos. Tad net atostogos nebus tokios pat kaip buvo prieš tai. Turėsit derintis prie savo augintinio arba palikti jį kur nors, kam nors. O jeigu perkant šuniuką iš karto galvosite „kur galėsiu jį palikti“, o ne „ką padaryti, kad galėčiau pasiimti kartu“, tai galgi visgi Jums jo tikrai nereikia?

Šuo ne tik malonumas, bet ir atsakomybė. Jam reikės valyti ausis, karpyti nagus, atrinkinėti koks ėdalas geriausiai tinka, rūpintis sveikata, nepamiršti suduot vaistų nuo kirmėlių, išvalyti analines liaukas, jeigu užsikimš, šukuoti, vedžioti ir dar daug daug kitų dalykų, kurių nepaminėjau. O nepaminėjau tikriausiai dėl dviejų priežasčių. Arba pati su tuo nesusidūriau, arba pamiršau paminėti. Garantuoti galiu tik viena – Jūsų gyvenimas tikrai nebus toks, koks buvo prieš įsigyjant šunį. O ar pasikeis jis į gera, priklauso tik nuo Jūsų noro, pasiruošimo ir suvokimo apie tai, ką reiškia auginti šunį.

Plius plius. Nepamirškit užregistruoti augintinio ir sumokėti mokesčius.

P.S. Prisiminkit dar ir bobutes bei tėvelius su mažais vaikais. Tai irgi šuns auginimo sudedamoji dalis.