Ar žinote ką reiškia šuns dokumentai? Jeigu žinote, tai šis įrašas Jums bus neįdomus. Eikit iš čia.
Visus pasilikusius prašau prisėsti, išplėsti akis ir pasiruošti informacijos srautui, kurį sukaupiau per šiek tiek daugiau nei metus. Nesu profesionali šunų augintoja ar veisėja. Neturiu jokio piniginio intereso ginti brangius šunis. Tiesiog kiekvieną kartą perskaičius kokiame nors forume „Mes norim labradoro, bet neturim tiek pinigų, kad įpirktume dokumentuotą“ norisi turėti galią per IP suduoti tokiam žmogui per veidą. Toks trumparegiškas požiūris mane siutina.
Visų pirma, šuns įsigijimas yra planuotos išlaidos. Tai yra, Jūs turite visą savo gyvenimo laiką sutaupyti tuos pinigus, kurių reikia pradiniam įnašui. Jeigu sugebėjote sutaupyti 400 litų, sugebėsite sutaupyti antra ar trečia tiek, kad įsigytumėte tokį šunį, apie kokį svajojate. Tik dokumentai garantuoja, kad Jūsų šuo bus tokios veislės, kokią perkate. Prisiminkite, kad visi maži šuniukai yra panašūs. Teko matyti tikriausiai takso ir labradoro mišrūną. Siaubingas vaizdas. Kūnas labradoro, kojos takso. Net neabejoju, kad mažas jis buvo netgi labai panašus į labriką. Na, ir ką Jūs darytumėte, kai Jūsų numyluotas, auklėtas, šikdintas ir myždintas labradoras, užaugtų trumpomis kojomis ir neproporcingai didele galva? Sakot ai, čia tik išvaizda. Šunį galima ir tokį mylėt. Jeigu taip, tai pakalbėkim tada apie sveikatą.
Didelių veislių (spėju ir mažų, bet ašai daugiau didelėmis domėjausi) šunys yra linkę į begalę ligų susijusių tiek su sąnariais, tiek su regėjimu, tiek su dar bala žino kuo. Dokumentai ženkliai sumažina tikimybę, kad šuniukui išsivystys displazija, regėjimo sutrikimai ar atsiras problemų su širdim. Visos šitos ligos yra daugiau ar mažiau paveldimos. Dokumentuotų šuniukų tėvams yra padaromi visi privalomi tyrimai. Jeigu šuo yra linkęs į vieną ar kitą ligą, jį veisti draudžiama. Taip ir atsiranda skelbimai „Parduodam labradoro retriverių šuniukus už 400lt. Tėvai dokumentuoti. Šuniukai be dokumentų, nes taip pigiau“. Jo? Pigiau? Gal paskaičiuojam? Sąnario operacija kainuoja apie kokius hm… 500Lt. O kur dar vaistai? Kur papildai? Ir tai jau nėra planuotos išlaidos. Čia Jūs jau neturit viso savo gyvenimo laiko sutaupyti. Operacijos reikia čia ir dabar. O kas jeigu vienos neužteks? Kas jeigu reikės daugiau? Tai ar tikrai pirkti šuniuką be dokumentų yra pigiau?
Tarkim šuniukas užaugo sveikas. Nei viena, nei trečia liga prie jo neprikibo. Valio, Jums pasisekė. Bet ar tikrai? Jeigu šuo be dokumentų, tai visai nėra garantijos, kad jis atitiks psichologinį veislės aprašymą. O tai reiškia, kad nusirpikus „labradorą“, tas „labradoras“ gali vieną dieną imti ir pradėti puldinėti žmones, neadekvačiai reaguoti į įvairius dirgiklius ir netgi pasidaryti pavojingas. Tai ypač aktualu jeigu auginate vaikus. Tokiu atveju gali prireikti atsisakyti šuns. Įsivaizduojat? Reikės atsisakyti visos Jūsų šeimos numyluoto ir iš pupsiko išauginto draugo. Ir viskas tik todėl, kad prieš kelis mėnesius Jums šuns reikėjo čia ir dabar. Viskas tik todėl, kad nusprendėt pataupyti. Žinoma, ne visada reikia imtis tokių drastiškų priemonių. Daugeliu atveju šunį galima padaryti daugiau ar mažiau sugyvenamą. Tačiau, kad to pasiektumėte, Jūs turėsit aukoti begales savo laiko. O laikas kaip žinia irgi pinigai. Tad štai Jums dar vienas pavyzdys, kodėl pirkdami šuniuką be dokumentų toli gražu nesutaupote.
Yra ir kita reikalo pusė. Pirkdami šuniukus ne iš veislyno, Jūs remiate tuos taip vadinamus daugintojus. O jeigu remiate, tai suteikiate jiems papildomo stimulo toliau užsiimti savo juodąja veikla, išnaudojant kales ir pardavinėjant belenkokius šuniukus. Smerkiu ir nepateisinu tokio Jūsų elgesio. Aš esu įsitikinusi, kad už beveislius šunis negalima imti pinigų. Tokie šuniukai turi būti dovanojami. Pardavimo atveju negalima jiems kabinti jokios veislės, nes iš esmės jie jos neturi. Jie yra tik panašūs į kažką. Jorką, vokietį ar niufaundlendą. Dar kartą kartoju, nes tai yra neginčijama tiesa, tik dokumentai garantuoja veislės tikrumą. Visi kiti šunes yra mišrūnai. Tai nei kiek nesumenkina jų kaip šunų. Jie taip pat gali būti nuostabūs šeimos draugai, kartais netgi lengviau auklėjami ir labiau atsidavę šeimininkui už bet kokį veislinį šunį. Tik toks draugas negali būti nupirktas. Iš tokio šuniuko niekas neturėtų darytis pinigų prisidengiant kokia nors veisle. O ir būsimieji šeimininkai turi atsiminti, kad jeigu jau įgijai beveislį šuniuką, turi būti pasiruošęs investicijoms, kartais netgi visai nemažoms.
Dokumentuotas šuniukas, tai ne išpindėjimo reikalas. Tai saugumas. Jūsų, mano ir pačio šuns. Netaupykite ten, kur taupyti negalima.
Aš dar esu girdėjęs, kad kai kurioms veislėms vėsti, dėl veislės „grynumo“, taikoma kraujomaiša, o tai atsiliepia neigiamai į šuns atsparumą ligoms ir fizinėms savybėms. Tai prie to dar išvada, jog mišrūnai yra stipriausi.
Antra vertus šuo yra gyvūnas, o gal net ir žvėris. Su tooookiais dantimis (na jei kalbėti apie truputuką didesnius), su ten instinktais visokiais, kurie civilizuotam žmogui nevisai naudingi. Todėl svarbu pirkti šunį su dokumentais 😉
Jeigu jau taip žiūrėti, tai visos veislės yra mišrūnai. Tik į tas veisles yra įdėta ne vienų metų darbas. Amerikoje dabar populiaru dizainerių šunys. Maišo ten jie tas veisles kaip nori. Jeigu kalbėt apie labrikus, tai ten dabar ant bangos labradoodle ar kažkas panašaus. Pudelio ir labriko mišrūnai. Visai nedžiugina tokie veiksmai. Vienintelis dalykas, kuris guodžia, kad perkant tokį šunį yra reikalavimas jį būtinai kastruot/sterilizuot.
Ir taip šunes turi nemenkus dantis. Būdami nestabilios psichikos juos gali ir visai netinkamai panaudoti. Labai gaila, kad tokiems šunims auklėjimas ne visada padeda. Vienintelis būdas to išvengti – pasirinkti atsakingus veisėjus. Būna ir tokių, kurie savo kales veža kelis šimtus kilometrų, kad tik šuniukai kuo geresni gautūsi 😉